Terminų žodynėlis

Algoritmas yra kompiuterio ar informacinės sistemos receptas.

Tai instrukcijų rinkinys, kuriuo kompiuteris vadovaujasi atlikdamas tam tikrą užduotį. Kitaip tariant, algoritmas nurodo kompiuteriui, kaip atlikti užduotį: ką daryti pirmiausia, ką daryti antra ir pan.

Algoritmai naudojami įvairiose srityse, ypač sprendžiant problemas. Pavyzdžiui, jie naudojami paieškos sistemose ir GPS navigacijoje. Jie taip pat naudojami, pavyzdžiui, sprendžiant, kokį turinį rekomenduoti naudotojams socialiniuose tinkluose.

Šiais laikais algoritmai dažnai derinami su dirbtiniu intelektu, o tai reiškia, kad algoritmas ir jo instrukcijos gali tobulėti.

Asmens duomenys yra bet kokia informacija, susijusi su asmeniu, kurio tapatybę galima nustatyti.

Paprastai tai yra vardas, pavardė, adresas, telefono numeris, asmens kodas, biometriniai duomenys ir internetiniai identifikatoriai, tokie kaip IP adresas. Asmens duomenys taip pat gali būti neskelbtina informacija apie privatų asmens gyvenimą.

Asmens duomenų privatumo ir saugumo apsauga nepaprastai svarbi siekiant užtikrinti asmenų teises ir laikytis duomenų apsaugos įstatymų.

Atsarginė kopija – tai jūsų duomenų kopija.

Turėti atsarginę kopiją reiškia turėti tuos pačius duomenis daugiau nei vienoje vietoje. Pavyzdžiui, duomenis galima saugoti savo kompiuteryje, o jų atsarginę kopiją – debesyje.

Atsarginė kopija padeda pasiruošti situacijai, kai prarandate pirminius duomenis. Praradus, pakeitus, ištrynus ar pavogus pradinius duomenis, juos galima atkurti iš atsarginės kopijos.

Kitaip tariant, atsarginių kopijų kūrimas – tai pasiruošimas tai akimirkai, kai nebeturėsite prieigos prie pirminių duomenų.

Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, paprastai vadinamas BDAR, yra griežtų Europos Sąjungos nustatytų taisyklių rinkinys. Pagrindinis jo tikslas – nustatyti, kaip turi būti tvarkomi asmens duomenys, visada teikiant pirmenybę apsaugai.

2016 m. priimtas BDAR iš esmės pakeitė tai, kaip organizacijos, bendraujančios su ES piliečiais, turi tvarkyti asmens duomenis. Jis taikomas visoms įmonėms, tvarkančioms ES piliečių duomenis, neatsižvelgiant į įmonės geografinę vietą.

Pagrindinis BDAR tikslas – grąžinti asmenims galimybę valdyti savo asmens duomenis. Asmenims suteikiama teisė susipažinti su savo duomenimis, ištaisyti netikslius duomenis ir net visiškai juos ištrinti. Už griežtų BDAR gairių nesilaikymą įmonėms gali grėsti didelės baudos.

Botų paskyros yra skaitmeniniai pakalikai.

Tai automatizuotos paskyros, kurios vykdo savininko nurodymus. Pavyzdžiui, jos gali būti naudojamos siekiant skleisti klaidinančią informaciją, atitraukti kitų naudotojų dėmesį arba nukreipti srautą į svetainę tiek, kad ji būtų nepasiekiama kitiems.

Yra daugybė botų paskyrų tipų. Vienos yra akivaizdžiai netikros, o kitos atrodo kaip tikrų žmonių paskyros. Dėl to gali būti sunku nustatyti, ar tam tikra paskyra yra botas.

Norint atpažinti boto paskyrą, reikia atkreipti dėmesį į pasikartojantį turinį, itin didelį aktyvumą arba neįprastą naudotojo vardą.

Daiktų internetas reiškia daiktų prijungimą prie interneto.

Kitaip tariant, daiktų internetas yra prietaisų, tokių kaip šaldytuvas, laikrodis, termostatas ar automobilis, prijungimas prie interneto.

Daiktai gali automatiškai atlikti tam tikrus veiksmus, rinkti informaciją ir dalytis ja su savininku bei kitais įrenginiais. Pavyzdžiui, šaldytuvas gali pranešti, kad baigėsi pienas, o automobilis gali išsiųsti pranešimą apie nuleistą padangą.

Daugiaveiksnis tapatumo nustatymas – tai tapatybės patvirtinimas naudojant bent du metodus.

Pirmiausia savo tapatybę galima patvirtinti naudojant naudotojo vardą ir slaptažodį, o tada kitu būdu, pavyzdžiui, SMS kodu arba piršto atspaudu.

Tokį tapatybės patvirtinimo būdą jau naudojate, pavyzdžiui, atsiskaitydami banko kortele: jums reikia ne tik fizinės banko kortelės, bet ir jos PIN kodo.

Daugiaveiksnis tapatumo nustatymas apsunkina nusikaltėlių gyvenimą, nes jie turi įveikti kelis patikrinimo būdus.

Daugumos efektas – tai psichologinis reiškinys, kai žmonės perima tam tikrą elgesį, stilių ar požiūrį, nes kiti taip elgiasi.

Šį efektą lemia prielaida, kad kuo daugiau žmonių priima tendenciją, tuo ji teisingesnė ar labiau norima.

Kartais botai gali būti naudojami reakcijoms, komentarams ar bendrinimams socialiniuose tinkluose padidinti. Taip sukuriamas socialinis pritarimas žinutei ar nuomonei. Tokiu būdu daugumos efektas gali būti panaudotas neracionaliam ar žalingam elgesiui sustiprinti.

Debesis yra tarsi skaitmeninė saugykla.

Tai paslauga, kai saugykla, programinė įranga ir kitos su IT susijusios paslaugos teikiamos internetu per nuotolinį ryšį. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, duomenys ir programinė įranga nėra saugomi jūsų įrenginyje.

Debesis leidžia pasiekti jo teikiamas paslaugas iš bet kurios vietos ir iš bet kurio įrenginio, turinčio tinklo ryšį.

Techniškai debesį sudaro daugybė serverių. Pavyzdžiui, įmonė gali turėti savo debesį arba teikti debesijos paslaugą, kuria gali naudotis kiti.

Dezinformacija – tai informacija, kurią kas nors sukuria arba skleidžia žinodamas, kad ji yra klaidinga arba klaidinanti.

Kitaip tariant, dezinformacija visada turi tikslą. Paprastai tai yra paveikti žmonių nuomonę ir idėjas.

Niekas negali atsitiktinai paskleisti dezinformacijos. Jei dezinformacija skleidžiama nesąmoningai arba netyčia, ji tampa klaidinga informacija.

Didieji duomenys – tai dideli ir sudėtingi duomenų kiekiai, kuriuos sunku apdoroti.

Didieji duomenys renkami iš įvairių šaltinių, įskaitant internetą, išmaniuosius įrenginius ir mokslinius matavimus. Pavyzdžiui, didžiuosius duomenis gali sudaryti naudotojų veikla socialinėje žiniasklaidoje, klientų apsipirkimo elektroninėse parduotuvėse elgsena ar moksliniai matavimai.

Didieji duomenys yra renkami, saugomi ir analizuojami, nes juos galima panaudoti prognozuojant tendencijas, gerinant sprendimų priėmimą ir plėtojant verslą.

Didiesiems duomenims saugoti ir apdoroti naudojama debesijos kompiuterija.

Dirbtinis intelektas yra protingas kompiuterio veikimas.

Tai kompiuterių gebėjimas panaudoti įgūdžius, paprastai susijusius su žmogaus intelektu. Šie įgūdžiai apima gebėjimą mokytis ir protauti.

Mašinai su dirbtiniu intelektu suteikiama informacija arba ji gauna informaciją iš savo aplinkos, tada apdoroja ją ir atitinkamai veikia. Štai kodėl dirbtinis intelektas leidžia sistemoms savarankiškai atlikti užduotis, spręsti problemas ir stebėti savo aplinką.

Dirbtinis intelektas gali būti naudojamas, pavyzdžiui, pokalbių robotuose, naršyklėse ir autonominiuose automobiliuose.

Duomenų apsauga – tai asmens ir neskelbtinų duomenų apsauga.

Duomenų apsaugos tikslas yra užtikrinti, kad leidimo neturintys asmenys negalėtų prieiti prie duomenų, jų keisti ar sunaikinti. Tai taip pat apima įstatymų ir kitų teisės aktų, kuriais reglamentuojamas asmens duomenų tvarkymas, laikymąsi.

Duomenų apsaugai užtikrinti įgyvendinami apsaugos protokolai, tokie kaip šifravimo, prieigos kontrolės ir reguliaraus atsarginių kopijų darymo.

Duomenų nužiūrėjimas – tai žiūrėjimas per petį norint surinkti informaciją.

Taip nutinka, kai kitas asmuo įrenginio ekrane bando pamatyti slaptažodžius ar kitą slaptą informaciją.

Duomenys gali būti nužiūrėti kasdienėse situacijose, pavyzdžiui, darbe, traukinyje ar kavinėje.

Angliškas terminas „phishing“ (tariamas kaip „fishing“ (liet. žvejyba) apibūna situaciją, kai nusikaltėlis bando suvilioti auką įvairiais masalais.

Masalas gali būti, pavyzdžiui, tikroviškai atrodanti kenkėjiška nuoroda arba el. laiško priedas.

Pagrindinis tikslas – apgauti auką, kad ji atskleistų svarbius asmens duomenis, tokius kaip slaptažodžiai, tapatybės ar banko duomenys, arba atsisiųstų kenkimo programinę įrangą. Tokiu būdu nusikaltėlis gali gauti prieigą prie aukos paskyrų ir jomis vykdyti kenkėjišką veiklą.

Duomenų viliojimas yra socialinės inžinerijos forma.

Gilusis saitynas, metaforiškai panašus į didelę panardintą ledkalnio dalį, yra didžiulė interneto dalis, paslėpta nuo standartinių paieškos sistemų.

Iš esmės jame saugomi duomenys, kurie nėra viešai prieinami. Ši privati informacija gali apimti viską nuo banko sąskaitos duomenų ir asmeninių el. laiškų iki vidinių korporacijų sistemų.

Didžiąją dalį interneto apimantis gilusis saitynas lieka nepastebimas, panašiai kaip po vandeniu esanti ledkalnio dalis. Naudotojai gali naršyti, o paieškos sistemos indeksuoti tik mažą fragmentą, panašų į matomą ledkalnio viršūnę.

Informacinis getas yra tarsi garsiakalbis, kuris skleidžia jūsų pačių nuomonę.

Informaciniame gete bendraminčiai bendrauja vieni su kitais, dar labiau sustiprindami savo panašią mąstyseną.

Tai erdvė, kurioje nesutarimai ir priešingi požiūriai dažnai marginalizuojami. Čia nėra nuomonių įvairovės, todėl gali būti sunku susidurti su kitokiu požiūriu ir naujomis idėjomis.

Informacinis getas taip pat gali sustiprinti asmens pažiūras, net jei jos prieštarauja faktinei informacijai.

Investicinis sukčiavimas – tai sukčiavimo būdas, kai žmonės įtikinami investuoti į nusikaltėliui naudingą turtą.

Nusikaltėlio tikslas yra gauti jūsų pinigus. Tai jis gali daryti, pavyzdžiui, investuodamas jūsų pinigus į savo sukurtą, bet neegzistuojančią investavimo schemą.

Investiciniai sukčiai dažniausiai žada lengvą uždarbį ir priverčia jus manyti, kad nesiimdami skubių veiksmų pralaimėsite.

Izoliuojantis informacijos filtras arba informacinis burbulas – tai algoritmo sukurtas žiniatinklio ir socialinės žiniasklaidos vaizdas.

Algoritmai sukuria kiekvieno žmogaus vaizdą, pavyzdžiui, socialinėje žiniasklaidoje, elektroninėse paslaugose ir paieškos sistemose. Šis vaizdas pagrįstas elgesiu internete.

Mums siūloma daugiau turinio, atsižvelgiant į tai, kokiam turiniui skiriame laiko.

Informacinis burbulas sukurtas tam, kad galėtumėte kuo ilgiau naudotis paslauga. Paslaugos uždirba pinigus pagal laiką, kurį joms skiriame.

Išpuolio panaudojant išpirkos reikalavimo programinę įrangą tikslas – paimti įkaitą.

Nusikaltėlis išpirkos reikalavimo programine įranga užšifruoja arba užrakina įrenginius ir failus. Jie tampa įkaitais, kuriuos žadama paleisti mainais į išpirką.

Mokėti išpirkos neverta, nes nėra garantijos, kad nusikaltėlis išlaisvins įkaitus, ir net jei tai padarys, jis vis tiek gali panaudoti duomenis arba juos platinti. Sumokėtos išpirkos taip pat finansuoja nusikalstamumą.

Kenkimo programinė įranga – tai kenkėjiška programinė įranga, kuri atlieka jos kūrėjo nustatytą veiksmą.

Kenkimo programinė įranga yra bendras terminas įvairioms kenkėjiškoms programoms apibūdinti.

Tokiomis programomis siekiama, pavyzdžiui, sugadinti, sutrikdyti arba pavogti duomenis iš įrenginio be naudotojo sutikimo.

Prie kenkimo programinės įrangos priskiriami virusai, išpirkos reikalavimo programos ir šnipinėjimo programos. Kiekvienas kenkimo programinės įrangos tipas yra skirtas vykdyti skirtingą kenkėjišką veiklą, kurios bendras tikslas yra sugadinti tikslinį įrenginį arba pavogti neskelbtiną informaciją.

Kibernetinė higiena – tai geros kibernetinio saugumo praktikos pavertimas rutina.

Kibernetinės higienos tikslas yra toks pat kaip ir sveikatos higienos – palaikyti savo ir aplinkinių saugumą laikantis nustatytos tvarkos.

Kibernetinės higienos tikslas yra toks pat kaip ir sveikatos higienos – palaikyti savo ir aplinkinių saugumą laikantis nustatytos tvarkos.

Gera kibernetinė higiena padidina kibernetinį saugumą.

Kišimasis į rinkimus yra manipuliavimo demokratija forma.

Rinkimai yra demokratijos pagrindas, kai rinkėjai nusprendžia, kas jiems atstovaus. Kišimosi į rinkimus tikslas – daryti įtaką rinkėjų pasirinkimui arba iškreipti rinkimų procesą.

Kitaip tariant, juo siekiama paveikti rinkimų rezultatus.

Kišimosi į rinkimus pavyzdžiai yra melagingos ar klaidinančios informacijos skleidimas, manipuliavimas nuomonės apklausomis ir rinkėjų teisių atėmimas.

Klaidinga informacija – tai informacija, kurią kas nors skleidžia nežinodamas, kad ji yra klaidinga arba klaidinanti.

Daugeliu atvejų klaidinga informacija skleidžiama taip, kad žmonės ją perduotų nesuvokdami, kad ji klaidinga. Kai taip nutinka, kiti žmonės labiau tiki, kad klaidinga informacija yra tiesa.

Bet kas gali netyčia paskleisti klaidingą informaciją, jei nekreipia dėmesio į informacijos tikslumą. Vienas iš būdų įsitikinti, kad neplatinate klaidingos informacijos, yra patikrinti informaciją skirtinguose šaltiniuose, kurie nesusiję vienas su kitu.

Klavišų paspaudimus registruojanti priemonė – tai kenkimo programa, registruojanti jūsų klavišų paspaudimus.

Tokio tipo programa siekiama rinkti neskelbtiną informaciją apie auką, pavyzdžiui, banko duomenis ar slaptažodžius.

Kitaip tariant, programa šnipinėja jūsų veiklą įrenginyje ir surinktą informaciją perduoda nusikaltėliui.

Kvantinėje kompiuterijoje kompiuteris duomenims apdoroti naudoja kvantinės fizikos dėsnius.

Paprastai kompiuteriai informaciją apdoroja bitais. Bitas yra mažiausias duomenų kiekio matavimo vienetas ir gali turėti dvi reikšmes – 0 arba 1. Bitas yra kaip šviesos jungiklis, kuris gali būti įjungtas arba išjungtas.

Kvantinė kompiuterija vietoj bitų naudoja kvantinius bitus. Skirtumas tas, kad kvantinis bitas gali būti 0, 1 arba 0 ir 1 tuo pačiu metu.

Tai reiškia, kad kvantinėje kompiuterijoje šviesos jungiklis vienu metu gali būti ir įjungtas, ir išjungtas. Tai leidžia pasiekti daug didesnę skaičiavimo galią, nes kompiuteris vienu metu gali apdoroti keletą skirtingų galimybių.

Mašininis mokymasis – tai būdas, kuriuo kompiuteris mokosi ir vystosi.

Mašinų mokymasis yra dirbtinio intelekto sritis. Tai metodas, kuriuo kompiuteriai išmoksta ką nors daryti, nebūdami specialiai užprogramuoti tai daryti. Mašininio mokymosi atveju kompiuteris mokosi, kaip atlikti užduotį, naudodamasis jam pateiktais duomenimis.

Mokymosi duomenys gali būti, pavyzdžiui, nuotraukos su katėmis ir be jų. Kompiuteris peržiūri tūkstančius tokių nuotraukų ir išmoksta atpažinti tam tikrus katėms būdingus bruožus.

Melagingos naujienos yra tarsi vilkas avies kailyje – tai melagingos istorijos, apsimetančios tikromis naujienomis.

Melagingos naujienos yra informacija, kuri visiškai arba iš dalies sukurta siekiant suklaidinti, tačiau pateikiama kaip patikimos naujienos.

Skleidžiant melagingas naujienas dažnai siekiama pakeisti viešąją nuomonę ir manipuliuoti žmonių mintimis bei veiksmais. Norint susidoroti su šiuo apsimetėliu, reikia gerai sureguliuoto kritinio žvilgsnio, veiksmingo faktų tikrinimo ir gebėjimo atpažinti patikimus žiniasklaidos šaltinius.

Dėl greito dalijimosi socialinėje žiniasklaidoje galimybių melagingos naujienos gali akimirksniu pasiekti didžiulę auditoriją ir pakirsti pasitikėjimą patikimomis naujienų tarnybomis.

Naujinys – tai produkto, pavyzdžiui, programinės įrangos, aparatinės įrangos ar operacinės sistemos, patobulinta versija.

Naujiniais dažniausiai siekiama išspręsti problemas, pridėti naujų funkcijų arba pagerinti programinės įrangos saugumą.

Naujinimai atliekami, nes programinė įranga niekada nėra tobula. Pavyzdžiui, joje gali būti programinės įrangos riktų arba dėl kylančių grėsmių gali susidaryti situacija, kai programinės įrangos funkcijos gali būti netinkamai panaudotos.

Tai reiškia, kad naujinius verta įdiegti, nes juose dažnai ištaisomos programinės įrangos spragos, kuriomis gali pasinaudoti nusikaltėliai.

Pakenkti skirta informacija yra žalinga informacija.

Kitaip tariant, tai informacija, kuri yra tikra, bet ištraukta iš konteksto ir naudojama piktybiškai.

Tokia informacija gali būti, pavyzdžiui, internete nutekinti asmens duomenys. Skleidžiant tokią informaciją asmens duomenų savininkui padaroma žala.

Paslaugos trikdymo ataka – tai eismo spūstis tinkle.

Lygiai taip pat, kaip spūstis blokuoja fizinius kelius, paslaugos trikdymo atakos metu nusikaltėlis blokuoja skaitmeninio ryšio maršrutus. Tokiu atveju paslaugos sulėtėja arba visiškai užblokuojamos, todėl jomis negalima naudotis įprastai.

Paslaugos trikdymo ataka, kaip ir eismo spūstis, nepadaro nuolatinės žalos – pašalinus spūstį paslauga vėl pradeda veikti įprastai.

Patvirtinimo šališkumas yra tarsi tamsinti akiniai, kurie nuspalvina viską, ką matote.

Tai kognityviniai spąstai, kai žmonės linkę ieškoti, aiškinti ir įsiminti informaciją taip, kad ji patvirtintų jų turimus įsitikinimus ar teorijas.

Žmonės renkasi faktus, kurie patvirtina jų išankstinę nuomonę, aiškina įvykius taip, kad jie atitiktų jų požiūrį, ir atgamina prisiminimus, kurie atitinka jų išankstines nuostatas.

Pripažinti šį įgimtą šališkumą yra labai svarbus žingsnis siekiant pagerinti kritinį mąstymą ir priimti pagrįstus, informacija paremtus sprendimus.

Kibernetinio saugumo srityje privatumas yra asmens duomenų apsauga nuo neteisėtos prieigos, naudojimo ar atskleidimo.

Tai reiškia, kad reikia saugoti asmenų privatumą ir kontroliuoti, kas turi prieigą prie jų duomenų.

Siekiant išvengti duomenų apsaugos pažeidimų ir neleistino stebėjimo, naudojamos tokios privatumo užtikrinimo priemonės kaip šifravimas, prieigos kontrolė ir saugūs ryšių kanalai.

Privatumo politika – tai sutartis arba pareiškimas, pagal kurį tvarkomi jūsų duomenys.

Kitaip tariant, privatumo politika yra teisinis dokumentas, kuriame aprašoma, kaip organizacija renka, naudoja, saugo ir apsaugo asmens duomenis.

Privatumo politikoje naudotojams pateikiama informacija apie jų teises, susijusias su jų duomenimis, ir apie tai, kaip tomis teisėmis naudotis. Joje paprastai nurodoma, kokie duomenys renkami, kaip jie tvarkomi, su kuo bendrinami ir kokiais tikslais.

Privatumo politika vaidina itin svarbų vaidmenį užtikrinant skaidrumą, naudotojų pasitikėjimą ir duomenų apsaugos įstatymų laikymąsi.

Propaganda yra stipri strateginio įtikinėjimo forma, tarsi galinga srovė, stumianti jus tam tikra kryptimi.

Tai apskaičiuoti, gerai organizuoti veiksmai, kuriais siekiama paveikti tikslinės auditorijos veiksmus, suvokimą ir mąstyseną, paprastai siekiant paremti politinius ar ideologinius tikslus.

Įsivaizduokite propagandą kaip įsakmų, vienpusį pokalbį, skirtą visuomenės nuomonei formuoti. Jos galia slypi sąmoningame siekyje paveikti emocijas ir išnaudoti kognityvinius šališkumus, dažnai pasitelkiant metaforas ir klaidinančius naratyvus argumentams sustiprinti.

Iš esmės propaganda yra manipuliacinis įtakos žaidimas, meistriškai kuriama pasaka, dažnai iškraipanti tiesą siekiant savo tikslų.

Romantinis sukčiavimas (pažinčių afera) – tai sukčiavimo būdas, kai nusikaltėliai priverčia savo aukas juos įsimylėti.

Romantinio sukčiavimo atveju nusikaltėliai pasinaudoja aukos emocijomis ir užmezga su ja menamus romantiškus santykius.

Veikimo metodas paprastai yra laipsniškas: pirmiausia nusikaltėlis susisiekia su auka, tada įgyja jos pasitikėjimą ir galiausiai paprašo pinigų.

Nusikaltėlis pasitelkia išgalvotas istorijas, kad manipuliuotų auka ir išnaudotų jų tarpusavio santykius.

Sintetinės sankaitos (angl. deepfake) technologija taiko dirbtinį intelektą, kad įtikinamai ir tikroviškai kurtų žiniasklaidos turinį, atspindintį tikrus įvykius.

Visų pirma, kuriami padirbti vaizdo įrašai, garso įrašai ir vaizdai.

Tokios klastotės įrašai gali vaizduoti tiek tikrus, tiek išgalvotus asmenis ir scenarijus arba būti naudojamos melagingai informacijai skleisti, dažnai siekiant priversti žiūrovą patikėti tuo, kas neatitinka tikrovės.

Aptikti sintetines sankaitas ne visada paprasta. Tam gali prireikti atidžiai išnagrinėti apšvietimo, šešėlių, veido išraiškos ar garso neatitikimus. Geriausia apsauga nuo sintetinių sankaitų yra pasikliauti informacija iš patikimų šaltinių ir tikrinti tai, ką randate.

Skaitmeninimas – tai pertvarka, kai viskas daroma skaitmeniniu būdu.

Daryti ką nors skaitmeniniu būdu reiškia naudoti informacines technologijas.

Taigi skaitmeninimas iš esmės yra globalus pokytis, kai tradicinės kasdienės užduotys atliekamos naudojant skaitmenines technologijas.

Pavyzdžiui, skaitmeninimas gali reikšti laiškų pakeitimą elektroniniu paštu, darbą nuotoliniu būdu arba perėjimą nuo fizinės prie internetinės prekybos.

Skaitmeninis pėdsakas yra interneto prisiminimas apie jus.

Tai pėdsakas, kurį paliekate žiniatinklyje kiekvieną kartą jame apsilankę. Kiekvienas paspaudimas, žinutė, nuotrauka, įrašas ir net el. laiškas palieka skaitmeninį pėdsaką.

Šie įrašai sukuria skaitmeninį jūsų vaizdą, atskleidžiantį tokius dalykus kaip jūsų pageidavimai, vertybės ir gyvenimo situacija.

Ši informacija gali būti naudojama siekiant pritaikyti skelbimus jums, nuspėti jūsų elgseną ir pageidavimus, o kai kuriais atvejais gali būti panaudota prieš jus. Štai kodėl svarbu pagalvoti, kokį pėdsaką norite palikti žiniatinklyje.

Slaptažodžių tvarkyklė yra kaip skaitmeninis seifas.

Seifas saugo vertybes, o slaptažodžių tvarkyklė – slaptažodžius.

Naudojant slaptažodžių tvarkyklę jums nebereikia atsiminti slaptažodžių, programinė įranga tai padarys už jus. Tereikia atsiminti pačios programos slaptažodį.

Programoje galima saugoti kelių skirtingų naudotojų paskyrų slaptažodžius ir vėliau juos atgauti prisijungus.

Slapukai yra tarsi svetainių palikti lipnūs lapeliai.

Slapukas – tai nedidelė informacijos dalis, kurią svetainė išsaugo jūsų naršyklėje, kai joje lankotės. Kitaip tariant, svetainė fiksuoja, ką praeityje joje veikėte.

Pavyzdžiui, jei prisijungėte prie svetainės, slapukas tai atsimins ir jums nereikės prisijungti iš naujo kitą kartą apsilankius. Tokiu būdu slapukai užtikrina sklandesnę jūsų patirtį naršant.

Tačiau svarbu nepamiršti, kad slapukai renka jūsų asmens duomenis ir seka jūsų elgesį svetainėje. Dėl šios priežasties verta pagalvoti, kokius slapukus leidžiate naudoti.

Socialinė inžinerija – tai bandymas manipuliuoti auka, kad ji elgtųsi nusikaltėliui palankiu būdu.

Nusikaltėlis išnaudoja žmogiškąsias savybes, tokias kaip smalsumas ar noras padėti kitiems.

Pavyzdžiui, žmonės gali būti manipuliuojami el. paštu, apeliuojant į skubą, naudojant priedangas ar apsimetant IT specialistu ir bandant priversti jus įdiegti programinę įrangą kompiuteriui valdyti.

Kitaip tariant, nusikaltėliai žino, ką reikia daryti, kad auka jais patikėtų.

Suklastota svetainė imituoja tikrą svetainę.

Tai svetainė, kuri atrodo kaip banko, internetinės parduotuvės ar kita jums pažįstama svetainė.

Tokios svetainės paprastai kuriamos siekiant pavogti informaciją, kurią jose įvedate. Tai gali būti, pavyzdžiui, prisijungimo arba banko duomenys.

Sąmokslo teorija yra labai panaši į sudėtingą iliuziją, kai užkulisiuose tampoma už virvučių.

Iš esmės tai yra prielaida arba aiškinimas, kad įvykiai ar situacijos yra slaptų subjektų ar jėgų manipuliacijų pasekmė.

Šios teorijos dažnai kyla iš skepticizmo, autoritetingų naratyvų atmetimo ir įsitikinimo, kad esminės tiesos yra sąmoningai slepiamos nuo visuomenės.

Sąmokslo teorijų poveikis ir rimtumas gali būti labai įvairus – nuo nekenksmingų gandų iki potencialiai žalingų idėjų, galinčių sukrėsti visuomenę ar politiką.

Pavogęs tapatybę nusikaltėlis apsimeta kitu asmeniu.

Kitaip tariant, nusikaltėlis meluoja apie savo tikrąją tapatybę, dažniausiai siekdamas užsidirbti pinigų arba daryti didesnius nusikaltimus.

Tai daroma be leidimo naudojant aukos asmens duomenis ar kitą asmens tapatybės informaciją. Tokią informaciją nusikaltėlis galėjo gauti tiesiai iš aukos arba, pavyzdžiui, nutekėjus duomenims.

Tapatybės vagystės rizika yra didesnė, kai su asmens duomenimis elgiamasi neatsargiai.

Tinklas – tai interneto greitkelis.

Šis greitkelis nutiesiamas sujungus du ar daugiau įrenginių. Tinklas leidžia įrenginiams bendrauti tarpusavyje.

Tinklas padeda perkelti informaciją tarp įrenginių. Informacija tinkle keliauja belaidžiu būdu arba fiziniais kabeliais.

Tinklai gali būti maži, pavyzdžiui, namų ar biuro tinklas, arba dideli, kaip internetas.

Trolis – tai skaitmeninio pasaulio trikdytojas.

Trolis yra tas, kuris sąmoningai kelia problemų ir skleidžia nesantaiką diskusijose. Paprastai jis tai daro skelbdamas užgaulų ar kontroversišką turinį, rašydamas menkinančius komentarus arba pradėdamas ginčus.

Trolis dažnai bando veikti nepastebėtas, maskuodamas savo ketinimus ir klaidindamas žmones.

Užkarda yra jūsų įrenginio sargas.

Tai programa arba įrenginys, leidžiantis arba blokuojantis visą srautą tarp jūsų įrenginio ir interneto, remiantis iš anksto nustatytomis taisyklėmis.

Užkarda taip pat blokuoja kenkėjišką duomenų srautą, kuris patenka į įrenginį arba išeina iš jo. Pavyzdžiui, ji gali užkirsti kelią kenkėjiškam srautui, kaip antai virusams ar kitoms grėsmėms, patekti į jūsų įrenginį arba siųsti įrenginio duomenis į internetą.

Tokiu būdu užkarda padeda apsaugoti įrenginį ir failus.

Vietinis belai̇dis tinklas – tai belaidis prieigos prie interneto būdas.

Vietinis belai̇dis tinklas naudoja radijo bangas, kad belaidžiu būdu perduotų informaciją iš įrenginių į internetą ir iš jo.

Kitaip tariant, tai yra technologija, leidžianti perduoti informaciją be tinklo kabelių.

Įrėminimas – tai manipuliavimas tuo, kaip dalykai apibrėžiami ir suvokiami.

Informacijos įrėminimas yra susijęs su informacijos pateikimo būdu ir tai, kaip šis pateikimas daro įtaką žmonių suvokimui ir sprendimams.

Įrėminimo efektas atsiranda todėl, kad skirtingai pateikus tą pačią informaciją, ji gali būti skirtingai aiškinama: ar stiklinė pusiau pilna, ar pusiau tuščia?

Suprantant, kaip įrėminimas veikia, galima kritiškai vertinti informaciją ir priimti labiau pagrįstus sprendimus.

Įsilaužėlis – tai asmuo, išnaudojantis skaitmeninio pasaulio silpnąsias vietas.

Įsilaužėlis gali, pavyzdžiui, ieškoti programinės įrangos riktų sistemoje, įrenginyje ar programoje.

Terminas „įsilaužėlis“ nenurodo, ar asmuo yra piktybiškas, ar ne. Jis yra neutralus. Viskas priklauso nuo to, ar toks asmuo turi leidimą įsilaužti, ar ne.

Etiškasis įsilaužėlis ieško silpnųjų vietų įmonėse, kad neleistų nusikaltėliams jomis pasinaudoti, o piktavaliai įsilaužėliai ieško silpnųjų vietų, kad galėtų jomis pasinaudoti ir pakenkti.

Šifravimas – tai skaitomos informacijos vertimo į šifruotą kalbą procesas.

Kitaip tariant, šifravimas gali būti naudojamas informacijai, pavyzdžiui, tekstui ar vaizdams, paversti pašaliniams neįskaitoma informacija. Informacijos gavėjas gali suprasti neįskaitomą informaciją, nes jis turi dešifravimo raktą, kad informacija būtų suprantama.

Užšifruota informacija tampa neperskaitoma, net jei pašalinis asmuo turi prie jos prieigą. Taip užtikrinamas saugumas, pavyzdžiui, kai įvedate savo asmens duomenis į paslaugų sistemą arba kai paslaugų teikėjai saugo jūsų duomenis savo sistemose.

„Juodasis tinklas“ yra tarsi internetinis „slaptas kambarys“, nematomas įprastoms naršyklėms ir paieškos sistemoms.

Šią slaptą interneto dalį gali atrakinti tik tam tikros naršyklės, tokios kaip „Tor“ (dažniausiai naudojama).

Nors „juodasis tinklas“ turi neteisėtos veiklos reputaciją, jis naudojamas ne tik jai. Jame taip pat vykdoma teisėta veikla. Jis veikia kaip saugus asmeninio bendravimo kanalas, padedantis užtikrinti didesnį privatumą internete ir apeiti nacionalinę cenzūrą. Daugelyje šalių prieiga prie „juodojo tinklo“ yra visiškai teisėta, tačiau naudojimasis juo dažnai kruopščiai tikrinamas.

„Juodasis tinklas“ yra dalis interneto, vadinamo giliuoju saitynu, kuriame užtikrinamas dar didesnis „slaptumas“.

Pagrindinis naršyklės „Tor“ tikslas yra padidinti privatumą internete ir paslėpti naudotojo tapatybę naršant.

Šią užduotį „Tor“ atlieka išradingai nukreipdama internetinį srautą per pasaulinių serverių labirintą ir pridėdama šifravimo sluoksnių. Dėl šio proceso, kai duomenys persiunčiami per visą pasaulį, stebėti skaitmeninį pėdsaką yra gana sudėtinga, nes jis yra labai išsklaidytas.

Pavadinimas „The Onion Router“ yra susijęs su šiuo daugiasluoksniu maršrutizavimo metodu, kuris prilyginamas svogūno sluoksnių lupimui.